Anykščių dvarvietės archeologų radinys – XVII a. herbinių koklių fragmentai

Pirmą kartą Anykščių dvaras paminėtas XV a. viduryje, kuomet priklausė didžiajam kunigaikščiui. Nuo XV a. II pusės dvaras buvo nuomojamas Astikams, Ostrochovičiams, Hlebavičiams bei kitoms bajorų giminėms. Ankstyviausi dvaro inventoriai datuojami 1773 m. Po 1831 m. sukilimo dvaras pateko valstybės žinion. 1864-1874 m. jo teritorijoje pastatyta mūrinė Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė. Dvaro pastatai sunyko greičiausiai XIX a. pabaigoje. Dvarvietė užima 4,72 ha teritoriją, kurioje atskirų vietų archeologinių tyrimų metu rasti radiniai datuojami XVI–XIX a.
Šių metų lapkričio 6 d., atliekant detaliuosius archeologinius tyrimus (archeologas Dovilas Petrulis), Anykščių dvarvietės teritorijoje (kasinėjant būsimo tako iki Šventosios upės vietą) rasta XVII a. plokštinių, žaliai glazūruotų ir neglazūruotų herbinių koklių fragmentų. Iš rastų fragmentų sudėliotas visas koklis, kurio centre – iškilus keturių laukų jungtinis herbas. Renesansinio ketvirčiuoto skydo pirmajame, pagal heraldinę tradiciją svarbiausiame skydo lauke vaizduojamas Naktikovo (lenk. Ślepowron) herbas, antrajame – Vanago (lenk. Jastrzębiec) herbas, trečiajame – Kapo (lenk. Mogiła) herbas, o ketvirtajame – Zadora (lenk. Zadora) herbas. Virš skydo – grotelinis šalmas su medalionu, virš jo – trijų lapų karūnėle, o šalmo papuošale – erelio sparnas (nukreiptas į heraldinę kairę pusę). Iš šonų herbą supa akanto lapų skraistė. Koklio viršutinės dalies kairiajame kampe yra raidė „Ƶ“, dešiniajame – raidė „K“, greičiausiai reiškiančios savininko vardą ir pavardę. Apatiniame kairiajame kampe yra skaičiai „16“, apatiniame dešiniajame kampe – skaičiai „22“, reiškiantys kokią tai svarbią koklio savininkui ar tiesiog koklių pagaminimo ar krosnių pastatymo 1622 m. datą.
„Herbas kol kas nėra tvirtai susietas su konkrečiu asmeniu, atskiruose jo laukuose vaizduojami herbai yra priskirtini ne vienai bajorų giminei. Ketvirčiuotame skyde esantys herbai užmena daugiau mįslių, nei pateikia atsakymų. Be to, iki XVII a. antros pusės nebuvo griežtai laikomasi heraldinių jungtinių herbų sudarymo principų. Gana dažnai buvo atliekamos įvairios genealoginės rokiruotės, siekiant pabrėžti tam tikrus giminystės ryšius, didinančius herbo savininko autoritetą. Numanoma su kokiu asmeniu galėtų būti siejamas herbas, bet dar ankstoka apie tai kalbėti. Dar vyksta tyrimai“, - sakė Heraldikos akademijos vadovas Paulius Vaniuchinas.

 Herbinis koklis sudėtas iš fragmentų (kairėje) ir herbinio koklio fragmentai su Naktikovo ir Kapo herbais (dešinėje). Koklių fragmentai surasti Anykščių dvarvietės teritorijoje. Dovilo Petrulio ir Heraldikos akademijos nuotr., 2023.

Detalieji archeologiniai tyrimai Anykščių dvarvietėje. Dovilo Petrulio nuotr., 2023.
 

Viršelio nuotraukoje: Anykščių dvarvietėje surasti XVII a. herbinių koklių fragmentai. Dovilo Petrulio nuotr., 2023.